Marijonas Mikutavičius

Marijono Mikutavičiaus koncertas – galimybė išgirsti visus garsiausius superhitus, patirti rekordinę dozę gerų emocijų, išsišokti, išsidūkti, išsirėkti, pamiršti rūpesčius ir problemas. Kol vyksta Marijono koncertas, likęs pasaulis nebeegzistuoja.

Marijono Mikutavičiaus pasirodymai – ypatingi. Taip dažnai juos apibūdina publika, tiksliai net negalėdama paaiškinti, iš kur tas išskirtinumo jausmas atsiranda.

Gal dėl gero garso? Gal dėl šou? Gal šviesos užburia?

O galbūt, tą išskirtinumą lemia pati dainininko asmenybė? Ne spec. efektai, o būtent Marijono sprogstanti energija, gebėjimas būti ir paprastu, ir giliu vienu metu sužavi tūkstančius.

Ryšys, kurį jis per koncertą sugeba rasti tarsi su kiekvienu asmeniškai, lemia, kad žmonės pasijunta lyg laimės piliulę prariję.

Ir dar dainos. Jos visai nepavaldžios laikui. Ar tai būtų dešimtmečius skaičiuojančios „Balintos sienos“, ar „Trys milijonai“, ar visus nokautavusi „Ši vasara“, ar slaptas sielos stygas užkabinusios „Aš gyvenau“ , „Aš miręs“, „Saulės vartai“… Pavydėtinas gebėjimas dešimtmečiais turėti, ką pasakyti ir neišsemti talento.

"Geras koncertas – tas, per kurį žmonės tiesiog pamiršta realybę ir visa širdimi atsiduoda muzikai", - sako Marijonas Mikutavičius.

To dainininkas siekia kiekvieno pasirodymo metu ir jam pavyksta, kaip niekam kitam. Muzika ir energija, kuri sklinda nuo scenos, su niekuo nesupainiojama ir įsimintina.

Per koncertą žmonės ir šėlsta per „Nebetyli sirgaliai“, „Ar mylėsi tu mane“, „Pasveikinkit vieni kitus“ arba „Tris milijonus“, ir labai rimtai išklauso ir susimąsto per „Balintas sienas“, „Degančias rankas“ arba „Drąsių nieks nežudo“.

Marijonas - šelmiškas, pasiutęs, kartais atviras iki skausmo, nemeluojantis, neapsimetantis, nevaidinantis personažo. Sąžiningas prieš gerbėjus ir save. Jis visiškai atsiduoda muzikai ir atvira širdimi išgyvena kiekvieną koncerto akimirką.